Pradžia Dienoraštis Puslapis 2

Priimk ir pamilk viską, kas tau nutiks

Priimk ir pamilk viską, kas tau nutiks

Priimti, o ne kovoti su kiekvienu įvykiu savo gyvenime. Menas priimti visu pirma susijęs su pasiruošimu priimti išorinius dalykus. Priimti tuos įvykius, kurių didžioji dauguma žmonių vengia. Nėra prasmės kovoti su įvykiais, kuriems neturi galios. Nepriimdami ir nesusitaikydami su nepageidaujamais, nelaukiamais, vengtinais įvykiais, mes verčiame save kentėti.

Priimk ir susitaikyk su dalykais, kurių negali kontroliuoti ir susitelk į tuos dalykus kuriuos gali paveikti – čia ir slypi didžioji tavo galia.

Romos imperatorius Markas Aurelijus į nemalonius įvykius žiūrėjo, kaip į daktaro išrašytus vaistus. Jie nemalonūs, bet jie mums padeda.

Blogi, nepageidaujami, skausmingi įvykiai vyksta dėl mūsų, o ne prieš mus. Bet koks įvykis į kurį pažvelgsi filosofiškai, gali tave sustiprinti, suteikti naujos patirties, priversti keistis.

Atsisakydamas pasyvaus vertinimo ir prisiimdamas aktyvų požiūrį į problemas, tu įvykius, kurių negali pakeisti paverti vaistais (dar kitaip – patirtimi), kurie gydo ir padeda sustiprėti.

 Santuokos istorija. Arba kodėl viskas ką žinote apie santuoką yra netiesa

Santuokos istorija. Arba kodėl viskas ką žinote apie santuoką yra netiesa.
Foto www.pixabay.com

Jeigu kas paklaustu, kaip turi atrodyti tobula santuoka, greičiausiai atsakytume:

  • Sutuoktiniai laisva valia, vadovaudamiesi tik savo jausmais, pasirinko vienas kitą.
  • Santuokos pagrindas stipri ir abipusė meilė.
  • Po santuokos svarbiausias dalykas pasaulyje yra sutuoktinis, nieko nėra svarbiau už jį.
  • Poros gyvenimo neįtakoja jaunosios ar jaunojo šeima: mama, tėtis, seserys, broliai, tetos, dėdės, draugės.
  • Sutuoktiniai geriausi draugai pasaulyje.
  • Sutuoktiniai geriausi meilužiai (vienas kitam) pasaulyje.
  • Jų jausmai vienas kitam laikui bėgant tik stiprėja.
  • Jie laisvai ir atvirai dalinasi savo jausmais.
  • Nors jie pykstasi, bet visada išsprendžia savo problemas.
  • Jie daug ir drąsiai kalbasi apie visas problemas ir rūpesčius.
  • Jie ištikimi ir tuo didžiuojasi (ir net negalvoja apie kitus partnerius).

Nieko keisto šiuose, tobulos santuokos, bruožuose, mes neaptiksime. Tačiau iš tiesu, tai tik neseniai sukurti santuokos apibrėžimai. Per amžių amžius santuoka nieko bendro neturėjo su šiais įsivaizduojamais reikalavimais.

Kokie reikalavimai santuokai buvo keliami anksčiau?

Iki 18 a. pabaigos santuoka buvo ekonomika ir politika. Jaunosios kraitis buvo svari investicija. Gera santuoka, kaip geras verslo modelis, galėdavo pakeisti kelių kartų finansinį likimą.

Ilgalaikė šeimos gerovė buvo tiesiogiai susijusi su sėkminga santuoka. Buvo svarbu ne tik jaunosios kraitis, bet ir poros gebėjimas kartu valdyti turtą. Santuoka buvo verslas.

Išlikdavo tik susituokę

Iki pat 19 a. nebuvo nei medicininės, nei socialinės apsaugos, niekas nesirūpindavo senoliais. Vienišas vyras, o tuo labiau moteris būdavo pasmerkti. Tik šeimoje žmogus galėjo tikėtis sulaukti pagalbos ir tik šeimoje žmogus galėjo jaustis saugus.

Tinkamas sutuoktinis garantavo saugumą ir žymiai didesnius šansus sulaukti orios senatvės. Žmonės gyvendavo trumpai, dažnai sirgdavo. Niekas nesirūpindavo sergančiais ir pagyvenusiais.

Santuoka atliko ir socialinės apsaugos, ir darbo biržos, ligoninės, slaugos funkcijas. Ankščiau tik santuokoje žmonės galėjo tikėtis tų paslaugų, kurias šiais laikais žmonės gauna iš valstybės.

Santuoka, kaip tikros meilės išraiška atrodė juokingai. Pasaulis buvo per žiaurus tokioms nerealioms svajonėms.

Nors per amžius žmonės mėgdavo klausytis istorijų apie meilę ir romantiką, tačiau niekas nesitikėjo gyventi pasakoje. Realybė gerokai skyrėsi nuo romantiškų pasakų.

Šokiruojanti santuokos iš meilės idėja

18 a. atsiranda nauja, radikali idėja, kad vesti galima iš meilės. Tai buvo nauja ir netikėta idėja. Niekam nešaudavo į galvą, kad du jauni žmonės gali savarankiškai, vadovaudamiesi tik savo jausmai priimti tokį svarbų dalyką, kaip sutuoktinio pasirinkimą.

19 a. romantizmo sąjūdis sukūrė naują santuokos sąvoką, kuri buvo grindžiama laisva pasirinkimo valia ir emocijomis. Atsirado tiesioginis ryšys tarp meilės ir santuokos.

20 a. santuoka įgavo dar vieną naują ir anksčiau, santuokai nepriskiriamą bruožą – santuoka tapo erotizuota. Nuo 20 a. iš santuokos reikalaujama ne tik gilaus ir stipraus emocinio ryšio, bet ir aistringo erotiškumo.

 

Kodėl ekonomiką santuokoje pakeitė jausmai?

Atsakymas – finansinė moterų laisvė. Pramoninė revoliucija 19 a. suteikė žmonėms naujas galimybes. Prasidėjo masinis gyventojų kraustymasis į miestus. Atsiranda fabrikai, kuriuose darbą gauna ir moterys. Moterys pirmą kartą istorijoje atsiranda galimybė savarankiškai užsidirbti. Moteris pradeda vaduotis iš šeimos gniaužtų. Pradžioje išsikeldamos iš įprastos, šeimos aplinkos, o vėliau sugebėdamos finansiškai pačios savimi pasirūpinti.

Nors ir labai menka, bet ekonominė laisvė suteikia moterims teisę pačioms spręsti savo ateitį. Pramoninė revoliucija negrįžtamai sugriauna tūkstančius metų egzistavusi požiūrį į santuoką.

Pramoninė revoliucija moterims suteikė laisvę uždirbti. Prasidėjus pramoniniei revoliucijai, senąjį santuokos ir šeimos modelį, kuriame vyras viską valdė, o moteris nuolankiai paklusdavo, supurtė pirmieji sukrėtimai. Sparčiai plintantys fabrikai priimdavo visus norinčius ir vyrus, ir moteris, ir vaikus. Moterys ir vaikai visada turėjo didesnius šansus įsidarbinti, nes jų darbas kainavo mažiau nei vyrų. Todėl neretai šeimoje moteris ir vaikai turėdavo darbą, o vyras, šeimos galva ne.

Anksčiau moteris turėdavo labai menkas galimybes susirasti darbą už savo šeimos ribų. Pramoninė revoliucija išlaisvina moterį ir suteikia jai teisę pačiai pasirinkti savo likimą.

Santuokos ir meilės vedybos

Dabar įprastas požiūris į santuoka susiformavo šiaurės Amerikoje ir vakarų Europoje. Kai tik pradeda kurtis stiprus vidurinis sluoksnis, santuokos sąvoka pakinta. Individuali laisvė pačiam nuspręsti kada ir su kuo tuoktis buvo radikali, įprastus socialinius santykius griaunanti idėja.

Aš ir mano asmeninė laisvė tapo didžiausia vertybė.

Jeigu anksčiau santuoka buvo įmanoma tik tarp to paties socialinio sluoksnio, ir niekam nešaudavo mintis bandyti peršokti savo esamą padėti, tai 19 a. gimsta dar viena keista idėja, kad meilė gali nugalėti visas kliūtis. Atsiranda tikėjimas tikra meile, kuri gali įveikti visas kliūtis ir socialinius skirtumus. Pradžioje tai tik meilės romanų idėja, vėliau tai tampa norma. Mūsų laikais niekas nebesistebi pelenės istorijomis, kai paprasta mergina išteka už „princo“. Tai neįvyksta dažnai, bet tai nieko nešokiruoja. Iki 19 a. moteris iš žemesniųjų sluoksnių neturėjo net ir teorinės galimybės ištekėti už aristokrato.

Modernumas meta iššūkį tradicinei santuokai

19 a.-20 a. vakarų šalyse, sparčiai kyla pragyvenimo lygis. Tobulėja medicina, atsiranda socialinė apsauga, keičiasi teisinė sistema, pradedamos gerbti žmogaus teisės. Valstybė perima daugelį šeimos bruožų. Sveikatos apsauga, socialinės garantijos, slauga, fizinė gyventojų apsauga.

Pasaulis pasikeičia. Moteris tampa laisva. Ji uždirba, ji pradeda kovoti už savo teises, ji tampa raštinga, išsilavinusi. Modernios santuokos sąvoką sukuria moterys. Finansinė laisvė suteikia moterims saugumą ir suvokimą, kad asmeninė laimė yra svarbiausia. Asmeninė laimė tampa svarbiausiu rodikliu.

Gyvendamos mieste, pačios uždirbdamos, moteris gauna laisvę svajoti. 19 a. prasideda meilės romanų bumas, kuris neslopsta iki šiol.

Moterys meta iššūkį nusistovėjusiam požiūriui ir pradeda tikėtis, kad santuoka gali ir turi būti stipriau už, bet kokius socialinius skirtumus. Moteris pradeda tikėti santuokos visagališkumu.

Santuoka tampa intymiu, o ne viešu aktu. Svarbiausia kas sieja du žmones emociškai, o ne finansiškai

Santuokos iššūkiai 21 a.

Mūsų amžiuje,  santuoka patiria naujus išbandymus. Vis garsiau kalbama apie santuokos reikalingumą. Kam šiais laikais reikalinga santuoka? Ar santuoka jums suteikia didesnį saugumą, suteikia didesnį emocinį stabilumą, garantuoją geresnę socialinę ar medicinos apsauga? Ar santuoka jums suteikia daugiau galimybių siekti karjeros?

Šiais laikais, ne santuokoje mes galime susikurti labai patogų, pilnaverti ir prasmingą gyvenimą. Mes ne tik daug lengviau priimame sprendimus tuoktis, bet lygiai taip pat lengvai priimame sprendimus ir skirtis.

Vienatvė dažnai gali pasiūlyti daug patogesnį gyvenimo būda, nei gyvenimas poroje.

Civilizacija ir modernumas meta dar vieną iššūkį santuokai.

Kvepalai. Vieno žudiko istorija. Patrick Suskind

Yra knygų, kurios mus moko, suteikia naujų žinių, padeda užsimiršti. Yra knygų, kurias būtina perskaityti. Ir yra knygų, kurios paprasčiausiai gražiai parašytos.

Visada mėgdavau naudingas knygas. Kurios ko nors išmoko, ką nors suteikia, padeda tapti. Vengdavau grožinės literatūros ir niekada nesuprasdavau, kaip žmonės aukština kokią knygą dėl jos ypatingai gražaus teksto.

Kartą, netikėtai į rankas pateko Patrick Suskind „Kvepalai. Vieno žudiko istorija.“ Perskaičius knygą supratau, kaip gražus tekstas, gali būti toks gundantis.

Knyga prie kurios vis grįžtu. Ir ne dėl siužeto, o dėl gražaus teksto. Šios knygos tekstas, kaip kvapas. Skaitant gali užuosti.

 

Kaitra lyg švinas gulė ant buvusių kapinių ir stūmė supusiais aguročiais ir susvilusiais ragais atsiduodantį tvaiką į kaimyninius skersgatvius.

 

Driuo glėbiais versdavo šviežius žiedus. Lyg mirtinai išsigandę akys jie vos sekundę užsibūdavo paviršiuje ir, mentės pagriebti ir įsukti į karštus riebalus, užsimerkdavo amžinam miegui. Beveik tą pat akimirksnį suglebdavo ir išblykšdavo, mirtis, matyt, užklupdavo staiga, kad nebelikdavo jokio kito pasirinkimo, kaip išleisti paskutinį kvapųjį atodūsį būtent į tą terpę, kuri juos įtraukdavo.

 

„…jūra rožių, kurių kvapas visam mėnesiui panardino miestą į nematomą saldų kaip kremas rūką

 

Iš šių pačių tauriausių žiedų nebuvo taip paprasta išplėsti dvasią, reikėjo ją tiesiog meilikavimais išvilioti.

 

„… kvapas, kaip ir tikėjosi, sustiprėjo neprarasdamas švelnumo. Dar prieš metus švelniai tiškęs purslais ir lašeliais, dabar tolygiai susiliejo į tirštoką aromatų upę, mirguliuojančią tūkstančiais spalvų, kurios visgi tvirtai jungėsi tarpusavyje ir nebesiskyrė.“

Apie laimės paieškas. Gretchen Rubin knyga “Laimės projektas”

Knyga apie kasdienės laimės paieškas. Autorė metus ieškojo atsakymo į klausimus „kas yra laimė ir kaip ją pasiekti“. Mokslinių tyrimų rezultatai, filosofų, rašytojų mintys, psichologų patarimai, asmeninė autorės patirtis apie laimės paieškas ir jos suradimą.

Puiki knyga, norintiems paprastos, gyvenimiškos filosofijos apie santykius šeimoje, darbą, įpročius, namų ruošą, vaikų priežiūrą, asmeninius pasiekimus ir gebėjimą džiaugtis savo kasdienybe. Nuoširdi, paprasta, bet tikrai neprasta knyga.

Maloniai skaitoma, labai naudinga, knyga ieškantiems daugiau laimės gyvenime.

Apie laimę

„Vienas iš svarbių laimės aspektų yra sukontroliuoti savo nuotaikas: tyrimai rodo, kad vienas iš geriausių būdų pakelti nuotaiką, tai sudaryti sąlygas, kad kas nors lengvai pasisektų, pavyzdžiui, atlikti ilgai atidėliotą nemalonų darbą.“

„Kad koks nors patyrimas suteiktų kuo daugiau laimės, turime jo laukti ir mėgautis, kai jis pasireiškia, išreikšti laimę ir atgaminti laimingą prisiminimą.“

„Lengva būti sunkiam, sunku būti lengvam.“

„Vienas iš geriausių būdų padaryti laimingus kitus – tai pačiam būti laimingam.“

„Mano pirma nuostabioji tiesa apie laimę skelbia, kad tobulėjimą lemia suvokimas, kada jaučiuosi gerai, kada – blogai ir kada – teisi. Pasirodo, pati reikšmingiausia man buvo kada jaučiuosi blogai dalis. Daugiausia laimės pajutau atsikračiusi blogų jausmų, kuriuos sukeldavo mano protrūkiai, priekaištai, apkalbos, nereikalingi daiktai ir netvarka.“

Apie laimę „dabar“

„Kai pastebiu, kad pernelyg daug dėmesio kreipiu į ateities laimę, kurios tikiuosi sulaukti „pasiekusi tam tikrą tikslą“, prisimenu, kad reikia „džiaugtis dabar“. Jei džiaugsiuosi dabartimi, nereikės pasikliauti laime, kuri manęs laukia (arba ne) ateityje. Linksomoji dalis neateis, nes ji yra dabar. Tai dar viena priežastis, dėl ko jaučiuosi laiminga, kad esu tokia patenkinta savo darbu. Jei užsiimi tuo, ko nemėgsti, ir tai neteikia pasitenkinimo, kurį paprastai teikia sėkmė, tada nesėkmė būna ypač skausminga. Bet jei užsiimi tuo, kas tau patinka, tuomet pati veikla yra atpildas.“

Kaip išmokti „patirti“ daugiau laimės?

„Kad koks nors patyrimas suteiktų kuo daugiau laimės, turime jo laukti ir mėgautis, kai jis pasireiškia, išreikšti laimę ir atgaminti laimingą prisiminimą.“

Apie gebėjimą džiaugtis šia diena

„Daugumos iš mūsų gyvenime ateina laikas, kai viską pasaulyje galėtume atiduoti už tai, kad būtume tokie, kokie buvome vakar, nors tos vakarykštės dienos nevertinome ir ja nesidžiaugėme“ William Edward Hartpole Lecky

„Dienos ilgos, bet metai trumpi.“

Apie santuoką

„Meilė keistas dalykas. Nė akimirkos nedvejodama atiduočiau Džeimiui inkstą, bet mane be galo erzindavo, jei jis paprašydavo užsukti į vaistinę nupirkti skutimosi kremo. Tyrimai rodo, kad dažniausiai porų konfliktų priežastys yra pinigai, darbas, seksas, bendravimas, religija, vaikai, sutuoktinio tėvai, įvertinimas ir laisvalaikio pomėgiai. Gimus vaikui būna ypač sunku.“

„Santuokoje ne tiek svarbu patirti daug malonių dalykų, kiek svarbu mažiau patirti nemalonių, mat žmonės yra linkę į neigiamus dalykus. Į blogus dalykus reaguojame greičiu, stipriau, jie labiau traukia dėmesį, nei geri įvykiai.

Reikia bent jau penkių teigiamų vedybinių poelgių, kad būtų atsvertas koks nors lemiamas arba griaunantis poelgis, todėl vienas iš būdų sustiprinti santuoką – užtikrinti, kad teigiami dalykai stipriai persvertų neigiamus.“

„Meilės nėra – tėra meilės įrodymai“ – Pierre Reverdy.

„Vienas iš didžiausių įsimylėjimo džiaugsmų yra jausmas, kad pats nepaprasčiausias pasaulyje žmogus pasirinko tave.“

„Svarstant apie vedybinę laimę, labai sunku atsispirti pagundai visą dėmesį sutelkti į sutuoktinį ir pabrėžti, kaip jis ar ji turėtų pasikeisti, kad padarytų jus laimingesnį ar laimingesnę. Bet iš tikrųjų negali nieko pakeisti, tik save.

Kai nustoji tikėti, kad tavo sutuoktinis pasikeis, pyktis ir apmaudas sumažėja, dėl to sutuoktiniame gyvenime atsiranda daugiau meilės.“

Apie tikslų siekimą

„Galutinio tikslo iliuzija“ – įsitikinimas, kad pasiekus tam tikrą tikslą būsi laimingas. Labai retai tai, kas pasiekiam, suteikia tikrą malonumą be papildomų rūpesčių. Vaiko gimimas, pareigų paaukštinimas. Namo pirkimas. Lauki, kol pasieksi tą tikslą, bet kai pasieki, jis suteikia ne tik laimę, bet ir kitokių emocijų. Ir, žinoma, kai pasieki vieną tikslą, paprastai atsiskleidžia kitas, daugiau iššūkių keliantis tikslas.

 

 

Kodėl būti kartu taip kartu?

Kodėl būti kartu taip kartu
Rene Magritte. Meilužiai.

Mūsų tautoje kančia užima ypatingą vietą. Kančią gerbiame, dažnai ją aukštiname. Kentėti linkę visose gyvenimo srityse: oras, maistas, valdžia, pinigai, santykiai.

Niekur taip ryškiai neatsiskleidžia kančios motyvas, kaip meilės reikaluose. Nors turime itin lyrišką meilės poeziją, bet kasdienybėje vartojame labai ribotus meilės posakius. Su meilės terminais pas mus sudėtinga.

 

Dviveidis kartu

Keisčiausias žodžių kurį vartojame kiekvieną dieną, įvardindami gerą, teisingą poros gyvenimą yra žodis kartu.

„Mes viską darome kartu“, „kartu mes įveiksime visas kliūtis“, „kartu mes puiki komanda“.

Santykiuose poros viską darančios kartu, atrodo tvirtos ir teisingos. Pas tokias poras viskas yra gerai.

Tačiau žodis kartu turi ir kitą, visiškai priešingą reikšmę.

Kai kalbame apie skonį, tai vienas iš nemaloniausių pojūčių. Kartumas mūsų organizmui praneša apie pavojingą maistą. Gamtoje, kartus maistas reiškia pavojų, jo reikia vengti. Kartumo jausmas labai nemalonus.

Kartu vartojamas ir su kitais negatyviais dalykais: „karti tiesa“, „toks gyvenimas man apkarto“.

Iš pirmo žvilgsnio tokios analizės atrodo beprasmės, bet pažvelgus giliau, mes galime aiškiai pamatyti, kaip mūsų kultūroje yra žvelgiama į santuoką, bendrą, vyro ir moters gyvenimą.

 

Kartus buvimas kartu

Mūsų kalboje buvimas kartu yra kartus.

Santykiai reiškia tai kas neišvengiama. Kaip tie vaistai, kurie kartūs, bet juos būtina išgerti. Santykiai, tai ką reikia ištverti. Nors mums kartu, bet mes abu kartu.

Labai moderni kančios forma – mums malonu, nes mums taip nemalonu. Primena vieną, labai populiaraus meilės romano siužetą.

Malonu teigiama šio žodžio reikšmė, o nemalonu yra neigiama to paties žodžio reikšmė.

 

Modernios meilės kalbos poreikis

Gali pasirodyti, kad tai tik mūsų senolių palikimas, bet ir dabartiniame gyvenime labai retai klausiame, kiek džiugūs mūsų santykiai, kiek malonus mūsų buvimas. Net ir dabar, rašant sunku įvardinti tai kas labai gražu tarp dviejų žmonių: laimingi, ramūs, džiugūs, prasmingi, šviesūs, aistringi.

Tų žodžių yra, bet tai universalūs žodžiai, turintys ir kitas prasmes.

Modernią lietuvių meilės kalbą, mes dar turime susikurti.

O, kol kas mes kartu, bet mums labai kartu.

Kodėl meilė niekada nesibaigia? Ir ką turite žinoti apie skirtingas meiles?

Pierre-Auguste Cot. Pavasaris
Pierre-Auguste Cot. Pavasaris

Lietuviu kalboje turime vieną meilę. Ji skirta visiems: mamai, Žalgiriui, saldumynams, vaikams, tėvynei, žmonai, naujam automobiliui.
Viena, universali ir lengvai pritaikoma meilė.
Mes neturime skirtingų meilės pavadinimų. Žinome, kad egzistuoja skirtingos meilės, bet jų pavadinimų neturime. Nežinome, kaip jas įvardinti.

Kodėl viena meilė blogai?

Įsivaizduokite, jeigu meilė būtų kažkas, kas vienoje vietoje talpintų visas pasaulio spalvas. Pačios įvairiausios spalvos: nuo pačios ryškiausios iki pačios blyškiausios. Milijonai skirtingų spalvų ir atspalvių.
Bet, mes visas skirtingas spalvas vadintume viena raudona spalva. Matome daug spalvų, bet visas vadiname vienu žodžiu.

Kaip viena meilė nužudo daug santykių?

Apie meilę, mes kalbame, kaip apie skirtingas spalvas, jaučiame, kad jos skirtingos, viena į kitą nepanašios. Suvokiame skirtingus, meilės, sukeliamus jausmus ir emocijas, bet nesugebame jų įvardinti.
Negalėdami įvardinti, mes sunkiai galime suvokti savo jausmus.
Mums visiems įprasta frazė „Santuoka pasibaigė, nes meilė baigėsi.“ Nors iš tiesu pasibaigė ne meilė, o tik vienas iš daugelio meilės etapų.

Kodėl jūsų meilė nesibaigia?

Sukraudami visus meilės etapus į vieną meilę, mes suspaudžiame savo jausmus iki vienos emocijos, kuri dažniausiai būdinga tik įsimylėjimo periodui. Kuriam pasibaigus, klaidingai darome išvadą, kad Meilė, ta iš didžiosios raidės, baigėsi. Tai didžiausia klaida ir mūsų kalbos neteisybė.
Turėdami skirtingus periodus įvardinančius meilės pavadinimus, mes sakytume, kad pasibaigė vienas meilės periodas. Bet niekada nesakytume, kad meilė baigėsi.

Iš vienos meilės gniaužtų mus išgelbės tik graikai.
Senovės graikai buvo labiau pažengę meilės reikaluose, nes jo kalboje buvo daug skirtingų meilių. Meilės buvo labai skirtingos ir lengvai atpažįstamos.

Senovės graikai apie skirtingas meiles

Eros. Aistringa, kūniška, stipri, energinga ir svaiginanti meilė konkrečiam žmogui. Tai gali būti tik laikinas susižavėjimas, bet gali būti ilgalaikių jausmų pradžia. Mes dažnai tai vadiname įsimylėjimu.

Mania. Įkyri, persekiojanti, pavydi, egoistiška, dusinanti, priklausomybę sukelianti meilė. Kai mus visiškai užvaldo jausmai kitam žmogui. Kai pametame galvą ir visiškai pasineriame į jausmus. Bet tie jausmai sunkūs, tiršti, įveliantys ir sunkiai paleidžiantys. Kai negalime negalvoti apie mylimąją.

Ludus. Šis žodis lotyniškai reiškia „žaisti“. Tai romantiška meilė, be įsipareigojimu, laikina, bet suteikianti daug malonumo. Mes tai vadiname pajūrio, atostogų romanu.

Storge. Gili, stipri, broliška meilė, kai jaučiamas stiprus ryšys, bet to neparodoma. Mes tai vadintume broliška meile, giliu draugystės ryšiu, giliu abipusiu supratimu ir pagarba.
Agape. Dvasiška, pakylėta, nežemiška meilė. Tai religijos, dvasingumo, visiško atsidavimo idėjai meilė.

Pragma. Praktiška ir labai logiška meilė. Jos pagrindas blaivus protas, abipusė pagarba ir supratimas. Kai poros nugyveną ilgą gyvenimą kartu, kai aistros nurimsta, o jausmai, aistras iškeičia į ramybę, poros įžengia į pragmą meilės periodą.

Mūsų vidiniai išgyvenimai daug sudėtingesni, nei tik paprastas įsimylėjimas ir aistra. Geriau suvokdami kaip iš tiesu „veikia“ meilė, mes nebijosime skirtingų meilės etapų. Ir vieno ryšio metu, galėsime patirti skirtingas ir labai įvairias meiles.

Dzenas, arba laimės menas. Chris Prentis

Dzenas, arba laimės menas. Chris Prentis

Ką skaityti?

Dzenas, arba laimės menas. Chris Prentis. Nedidelė knygutė, pilna gerų minčių apie laimę.

Asmeninės filosofijos galia

„Esame visiškai pajėgūs mintimis ir veiksmais kurti savo ateitį. Mes tai mechanizmas valdantis gyvenimą. Galime paveikti savo gyvenimo įvykius asmenine filosofija, juk ji lemia kaip į tuos įvykius reaguojame.

Kiekvienas turime asmeninę filosofiją, bet tik nedaugelis mūsų ją įvardijame. Net jei niekada nesusimąstote, kokia tai filosofija, ji visiškai veiksminga ir nuolat vienaip ar kitaip veikia jūsų gyvenimą.

Jūsų asmeninė filosofija lemia, kaip reaguojate į savo gyvenimo įvykius. Jos valioje jūsų laimė ir gerovė. Kad ir kaip sunku patikėti, asmeninė filosofija taip pat lemia, kas vyksta su jumis.“

Atsakymai, kurie visada su mumis

„Atsakymų niekada nerasite išorinėje tikrovėje. Visi atsakymai glūdi jumyse ir laukia, kol juos atrasite.“

Naujos gyvenimo patirties galia

„Kaip pakeisti savo įsitikinimus, jei jie grindžiami mūsų patirtimi?
Atsakymas – kitokia patirtimi.
Geriausias būdas tai pasiekti – kitaip reaguoti į įvykius. Pagal priežasties ir pasekmės dėsnį, naujoji reakcija sukels naujas pasekmes, jas patirsite kaip naują tikrovę.“

Apie laimę

„Laimė čia pat, ji laukia jūsų. Jums tereikia laikytis laimingumo recepto. Nepasitenkinimas irgi čia pat, ir lygiai taip pat jūsų laukia. Jūsų reakcija lemia, katrą jų pasirinksite.“

„Laimė kyla iš vidaus. Ją sukuria mūsų mintys, Nors esti išorinių dalykų ir aplinkybių, dėl kurių mes galime pasijusti laimingi, tie dalykai ar aplinkybės nėra mūsų laimės priežastis.

Mūsų laimingumą lemia, tai, kaip jaučiamės dėl tų dalykų ar aplinkybių – tai, kaip juos suvokiame savo protu.“

„Joks įvykis savaime nėra nei laimingas, nei nelaimingas. Ar žmogus laimingas, lemia ne įvykis, o tai, ką jis žmogui reiškia.“

Apie minčių galią

„Net ir didžausias jūsų priešas nepakenks tiek, kiek neatsargios jūsų mintys. Tačiau suvaldytos jos taps didžiausiomis jūsų pagalbininkėmis.“

Už kiek parduotumėte savo gyvenimą?

Už kiek parduotumėte savo gyvenimą
Quentin Matsys. Pinigų keitėjas

Kiek vertas jūsų gyvenimas?

Įsivaizduokime pasaulį kuriame galite nusipirkti savo svajonių gyvenimą.

Juk dažnai svajojame apie kitų gyvenimus ir norime atsidurti kitų vietoje. Kaip būtų puiku atsidurti kieno nors kito vietoje. To kuris turtingesnis, gražesnis, įtakingesnis. Staiga pavirsti kitu, daug geresniu.

Saldi svajonė.

O, jeigu jūs galėtumėte ne tik pirkti kitų, bet ir parduoti savo gyvenimą?

Kiek kainuotų jūsų gyvenimas?

Už kiek parduotumėte savo gyvenimą, savo gyvenimo būdą, asmenybę, charakterį, didžiausius savo privalumus.

Greičiausiai suma būtų įspūdinga.

Kuo sudomintumėte pirkėją?

Svajokime toliau. Jūs įvardinate kaina, atsiranda pirkėjas, kaip jūs pristatytumėte savo gyvenimą, ką jūs papasakotumėte potencialiam savo pirkėjui norinčiam nusipirkti tokį patį gyvenimą kokį gyvenate ir jūs.

Ką pasakytumėte apie save, kuo sudomintumėte? Kuo ypatingas jūsų gyvenimas, kuo esate ypatingi, kodėl kažkas ne tik turi norėti tokio gyvenimo, kaip jūsų, bet dar ir būtų pasiruošęs už tai sumokėti.

Įsidėmėkite, kad yra ne tik daug norinčių ir galinčių nusipirkti, bet ir daug norinčių parduoti. Konkurencija arši.

Ar jūsų gyvenimas įdomus, ar jis vertas kitų dėmesio, ar daug pasaulyje žmonių norėtų atsidurti jūsų vietoje? Kuo jūs unikalus? Kuo jūsų gyvenimas vertas?

Ar lengvai sudomintumėte potencialų, jūsų gyvenimo pirkėją?

Kiek daug žmonių norėtų tokio gyvenimo kokį gyvenate?

Tai kiek iš tiesu vertas jūsų gyvenimas?

Apie tobulos meilės spąstus ir kitus įsimylėjimo pavojus

kodėl negalime atleisti savo meilei
James Tissot. Mergina valtyje.

Kai įsimylime – ji nuostabiausia, žaviausia, gražiausia, ji ypatinga, nežemiška. Ji tobula.
Nuostabus jausmas. Bet, greičiausiai mūsų meilė, tik mums atrodo tokia nežemiška ir stebuklinga.

Juk aplinkiniai: draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, paprasti žmonės gatvėje nepastebi jūsų meilėje nieko stebuklingo. Visam pasauliui ji tik paprasta moteris ar mergina (moterims vaikinas ar vyras😊).

Aistroms nurimus mūsų nuomonė pasikeičia. Sumažėja rožinės spalvos, kažkur dingsta visi stebuklai ir nežemiški bruožai. Pradedame matyti savo mylimąją tokią, kokią visada matė aplinkiniai, kokia ji visada ir buvo.

Rožinio periodo pabaiga

Taip prasideda didžiausios mūsų bėdos. Aistringo įsimylėjimo metu, mes šventai tikėjome tuo mylimosios paveikslu, kurį sau susikūrėme. Mes norėjome, kad ji tokia būtų, mes „matėme“ ją tokią. Aplinkiniai sakė „tai praeis, tai nėra tikra“, bet mes netikėjome. Manėme jie pavydi, todėl kalba tokias nesąmones.

Kai aistra išblėso ir pačių susikurtas ryškiaspalvis mylimosios paveikslas išbluko. Viskas tapo pilka, nuobodu, per daug žemiška ir kasdieniška.

Kodėl sunku susitaikyti su pokyčiais?

Didžiausia klaida kurią darome – iškarto kaltiname savo mylimąją.  Matome, kaip ji pasikeitė, tapo kitokia. O, juk anksčiau ji tokia nebuvo, kodėl ji pasikeitė, kodėl viskas baigėsi, kodėl ji nesistengia?

Mes atsisakome pripažinti, kad mylimoji nepasikeitė, ji netapo blogesnė. Pasikeitė tik mūsų požiūris. Patys susikūrėme nežemišką mylimosios paveikslą ir patys negalime sau atleisti už šią klaidą.

Aistringas įsimylėjimas sukuria nuostabius mylimųjų portretus. Mylimuosiuose matome, tai ką norime matyti. Mylime, tai ką norime mylėti. Aistringai įsimylėję, atsisakome realybės. Nenorime pripažinti, kad mylimieji yra paprasti žmonės, jie nėra likimo mums dovanoti. Tai normalūs, paprasti žmonės. Ir tik mes juos paverčiame pusdieviais.

Kodėl sunku atleisti?

Pasibaigus įsimylėjimui, negalime atleisti ne sau, o savo mylimiesiems. Negalime jiems atleisti už tai, kad mūsų iliuzija buvo klaidinga. Kaltiname juos, bet ne save.

Didžiausias meilės išbandymas ir vėl pamilti savo mylimąją. Pamilti tikrąją, žemišką, su visais trūkumais.

Įsimylėti lengva. Patikėti rožinėmis svajonėmis paprasta. Mylėti idealią mylimąją smagu. Sunkiau susitaikyti su realybe.

Sunku pamilti ją tokią, kokia ji yra. Be visų rožinių spalvų, aistrų ir likimo dovanų.

Mylėti trumpai ir aistringai lengva. Mylėti po truputi, kiekvieną dieną, didžiulis iššūkis, bet tik išrinktieji sugeba jį priimti.

Baimės būsena. Michael Crichton

Baimės būsena. Michael Crichton

Knyga apie ekoterorizmą ir “atsakomybę” už pasaulio ateitį. Kur riba tarp kilnių idėjų ir paprasto teroro, pateisinančio bet kokias priemones vardan gražaus, bet utopinio tikslo. Michael Crichton savo knygoje suabejoja globalaus atšilimo idėja ir stipriai kritikuoja greitą ir neišvengiamą pasaulio pabaigos scenarijų.

Apie modernias baimes

Autorius klausia kodėl gyvendami geriausius žmonijos laikus, taip stipriai juos niekiname, lengvai pasiduodami pirmykštėms baimėms.

“Ar kada nors jums šovė į galvą, kokia stulbinanti yra vakarų visuomenės kultūra? Industrinės valstybės užtikrina savo gyventojams su niekuo nesulyginamą saugumą, sveikatos apsaugą, patogumus. Vidutinė gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį išaugo penkiasdešimt procentų. Tačiau šiuolaikiniai žmonės gyvena apgailėtinoje baimėje. Bijo nepažįstamų, ligų, nusikaltimų, aplinkos. Jie bijo namų kuriuose gyvena, maisto, kurį  valgo, technologijų, kurios supa. Jie savotiškai paklaikę netgi nuo nematomų dalykų: bakterijų, chemikalų, priemaišų, teršalų. Žmonės baikštūs, nervingi, sutrikę ir nusivylę. Ir kas dar nuostabiau, jie įsitikinę, kad visos planetos aplinka yra sudarkyta. Nepaprasta! Kaip ir tikėjime kerais, sukurta ypatinga iliuzija – viduramžių verta pasaulinė fantazija. Viskas ritasi velniop, todėl privalome gyventi baimėje. Neįtikėtina.”

Apie ketinimus

“- Jos ketinimai geri, – pasakė.
– Tik informacijos trūksta, – atsakė Kerneris – Tiesiausias kelias į katastrofą.”

Kodėl svarbu nebijoti keisti savo nuomonės

“Labai gerbiu žmones, kurie pakeičia savo požiūrį gavę naujos informacijos, nei tuos, kurie trisdešimt metų laikosi įsikibę savo pažiūrų. Pasaulis keičiasi. Ideologija ir fanatai – ne.”