Pierre-Auguste Cot. Pavasaris
Pierre-Auguste Cot. Pavasaris

Lietuviu kalboje turime vieną meilę. Ji skirta visiems: mamai, Žalgiriui, saldumynams, vaikams, tėvynei, žmonai, naujam automobiliui.
Viena, universali ir lengvai pritaikoma meilė.
Mes neturime skirtingų meilės pavadinimų. Žinome, kad egzistuoja skirtingos meilės, bet jų pavadinimų neturime. Nežinome, kaip jas įvardinti.

Kodėl viena meilė blogai?

Įsivaizduokite, jeigu meilė būtų kažkas, kas vienoje vietoje talpintų visas pasaulio spalvas. Pačios įvairiausios spalvos: nuo pačios ryškiausios iki pačios blyškiausios. Milijonai skirtingų spalvų ir atspalvių.
Bet, mes visas skirtingas spalvas vadintume viena raudona spalva. Matome daug spalvų, bet visas vadiname vienu žodžiu.

Kaip viena meilė nužudo daug santykių?

Apie meilę, mes kalbame, kaip apie skirtingas spalvas, jaučiame, kad jos skirtingos, viena į kitą nepanašios. Suvokiame skirtingus, meilės, sukeliamus jausmus ir emocijas, bet nesugebame jų įvardinti.
Negalėdami įvardinti, mes sunkiai galime suvokti savo jausmus.
Mums visiems įprasta frazė „Santuoka pasibaigė, nes meilė baigėsi.“ Nors iš tiesu pasibaigė ne meilė, o tik vienas iš daugelio meilės etapų.

Kodėl jūsų meilė nesibaigia?

Sukraudami visus meilės etapus į vieną meilę, mes suspaudžiame savo jausmus iki vienos emocijos, kuri dažniausiai būdinga tik įsimylėjimo periodui. Kuriam pasibaigus, klaidingai darome išvadą, kad Meilė, ta iš didžiosios raidės, baigėsi. Tai didžiausia klaida ir mūsų kalbos neteisybė.
Turėdami skirtingus periodus įvardinančius meilės pavadinimus, mes sakytume, kad pasibaigė vienas meilės periodas. Bet niekada nesakytume, kad meilė baigėsi.

Iš vienos meilės gniaužtų mus išgelbės tik graikai.
Senovės graikai buvo labiau pažengę meilės reikaluose, nes jo kalboje buvo daug skirtingų meilių. Meilės buvo labai skirtingos ir lengvai atpažįstamos.

Senovės graikai apie skirtingas meiles

Eros. Aistringa, kūniška, stipri, energinga ir svaiginanti meilė konkrečiam žmogui. Tai gali būti tik laikinas susižavėjimas, bet gali būti ilgalaikių jausmų pradžia. Mes dažnai tai vadiname įsimylėjimu.

Mania. Įkyri, persekiojanti, pavydi, egoistiška, dusinanti, priklausomybę sukelianti meilė. Kai mus visiškai užvaldo jausmai kitam žmogui. Kai pametame galvą ir visiškai pasineriame į jausmus. Bet tie jausmai sunkūs, tiršti, įveliantys ir sunkiai paleidžiantys. Kai negalime negalvoti apie mylimąją.

Ludus. Šis žodis lotyniškai reiškia „žaisti“. Tai romantiška meilė, be įsipareigojimu, laikina, bet suteikianti daug malonumo. Mes tai vadiname pajūrio, atostogų romanu.

Storge. Gili, stipri, broliška meilė, kai jaučiamas stiprus ryšys, bet to neparodoma. Mes tai vadintume broliška meile, giliu draugystės ryšiu, giliu abipusiu supratimu ir pagarba.
Agape. Dvasiška, pakylėta, nežemiška meilė. Tai religijos, dvasingumo, visiško atsidavimo idėjai meilė.

Pragma. Praktiška ir labai logiška meilė. Jos pagrindas blaivus protas, abipusė pagarba ir supratimas. Kai poros nugyveną ilgą gyvenimą kartu, kai aistros nurimsta, o jausmai, aistras iškeičia į ramybę, poros įžengia į pragmą meilės periodą.

Mūsų vidiniai išgyvenimai daug sudėtingesni, nei tik paprastas įsimylėjimas ir aistra. Geriau suvokdami kaip iš tiesu „veikia“ meilė, mes nebijosime skirtingų meilės etapų. Ir vieno ryšio metu, galėsime patirti skirtingas ir labai įvairias meiles.

Saulius Garbenčius

Lektorius at Paskaitų Klubas
"Paskaitų Klubo" įkūrėjas ir vadovas. Paskaitos"Kaip suprasti vyrus?" lektorius.
Didžiausias gyvenimo džiaugsmas ir malonumas - gera knyga. Taip pat fotografija ir ilgi pasivaikščiojimai.
Saulius Garbenčius