Apie vidinį rojų ir vidinį pragarą

Nėra jokios išorinės užuovėjos, saugaus užutėkio, kur galima pagaliau gauti saugumą, ramybę, laimę. Nėra to kažkur, ten. Nėra tos tobulosios mylimosios, kuriai atsiradus, kurią pamilus, gyvenimas staiga taps rojumi ir galėsi išvengti vienatvės ir liūdesio. Nėra to milijono, kurį uždirbus bus galima išvengti kasdienybės skausmo ir nuobodulio. Nėra to vienintelio, stebuklingo įvykio, po kurio viskas pasikeis, taps kitaip, geriau, tobulai, idealiai, pagaliau.
Nėra žmogaus, nėra įvykio, nėra pinigų, nėra kažko, kas ten, išorėje. Ten nėra nieko. Laimė ir ramybė slepiasi ne ten. Ji čia. Ji su tavimi. Su ją susitinki kiekvieną dieną. Ir kiekvieną dieną ją ignoruoji, nuvertini, net niekini.

Kančia ryški, laimė pilka ir nuobodi

Kiekviena rytą vos tik pabudęs gali rinktis. Prieš tave dvi duris. Vienos duris į kankinimų ir skausmo kambarį. Kitos duris į laimės ir džiaugsmo kambarį. Renkiesi kiekvieną rytą, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą.

Dažniausiai net negalvodamas pasirenki kančių kambarį. Pats priimi sprendimą kentėti. Niekas neverčia pasirinkti kančių kambarį kuriame: pavydas, liūdesys, neišnaudotos ir prarastos galimybės, bėgančio laiko baimės, nepasitenkinimas savimi, nemeilė ir nepagarba sau. Pats, niekieno neverčiamas pasirenki kančią.

Ir taip kiekvieną dieną. Gali rinktis laimę, ramybę, vidinę pilnatvę, gyvenimo džiaugsmą. Galbūt, tai neblizga, neatrodo ryškiai ir spalvotai. Šis pasirinkimas ne toks kokio tikiesi ten, toli, kada nors. Jis paprastas, sunkiai įžvelgiamas. Jo neparodysi kitiems, juo nepasigirsi ir nepasipuikuosi. Laimės pasirinkimas visada paprastas ir kasdieniškas. Gebėjimas pasidžiaugti rytu, dar viena gyvenimo diena. Džiaugsmas būti, džiaugsmas turėti dar vieną gyvenimo dieną. Tavo gyvenimo dieną. Jokių fejerverkų, jokios dramos, jokios įtampos. Paprasta, nuobodu, kasdieniška, bet ramu, tylu, saugu, prasminga. Taip vadinasi kasdienė laimė. Ji kaip pilka pelytė. Neįspūdinga, bet svarbiau ne ji. Svarbiausia tavo vidinė būsena. Svarbiausia tavo gebėjimas pasiimti džiaugsmą ir gyvenimo prasmę iš kasdienybės, iš to ką turi čia ir dabar. Tu kaip kūrėjas, kuris imdamas pilkas dažų tūteles sugebi iš jų išspausti visas vaivorykštės spalvas ir spalvų pagalbą nutapyti ryškius savo gyvenimo paveikslus. Bet, viskas prasideda nuo pilkos, neišvaizdžios į akis nekrentančios dažų tūtelės.

Pilkos kasdienybės žavesys

Štai kodėl didžiausia laimė glūdi pilkoje kasdienybėje. Iš pirmo žvilgsnio laimė tai tik pilka kasdienybės dažų tūtelė. Bet, tik išskirtiniai žmonės sugeba iš kasdienybės išspausti pačias ryškiausias spalvas. Tik jie sugeba kasdienybę paversti meno kūriniu. Viena po kitos, pilkos neišvaizdžios tūtelės virsta ryškiomis spalvomis, kurios tampa gyvenimo meno kūriniais.

Kas ryta renkiesi. Kur eiti? Į kančių ar laimės kambarį. Kiekvieną dieną renkiesi – ryškias, spalvotas, trumpalaikes bet labai skausmingas kančių kambario sukeltas emocijas, ar tylias, nepastebimas, nuobodžias, bet ilgalaikės laimės spalvų tūteles. Iš pirmo žvilgsnio nepastebimas, bet savyje slepiančias stebėtinai ryškias gyvenimo džiaugsmo spalvas.

Profesionalūs gyvenimo laimės kūrėjai, kiekvieną dieną renkasi laimės ir džiaugsmo kambarį. Bet, kartais sąmoningai pasirenka kančių ir skausmo kambarį. Laimė nuobodi. Ji kaip sveikas maistas. Dažnai pritrūkstantis skonių įvairovės. O, kančia yra visada ryški. Mes mėgstame kentėti, mėgautis savo kančia, dalintis su kitais, girtis savo kančios tobulybę ir didybe. Kančia visada ryški, spalvota ir akis draskanti. Todėl, kartais verta apsilankyti kančių kambaryje ir leisti sau patirti kančios ir savęs gailėjimosi malonumą. Leisti sau pabūti kankiniu. Leisti sau pasimėgauti emocinių kančios fejerverku.
Tik svarbu neužsimiršti ir laiku išeiti.

Laimė nuobodi, kančia ryški.
Didžiausia gyvenimo apgaulė.
Kodėl viskas negalėtų būti atvirkščiai?

Saulius Garbenčius
Latest posts by Saulius Garbenčius (see all)