Pradžia Dienoraštis

Kuo nori tapti savo gyvenime?

kuo nori tapti savo gyvenime

Kur įdedi daugiausia pastangų savo gyvenime?  Nuo ryto iki vakaro sekti kitų gyvenimus socialiniuose tinkluose? Nuolat sekti politines, sporto, žvaigždžių gyvenimus? Užduok sau paprastą klausimą – kuo nori tapti savo gyvenime: naujienų skaitymo, TV žiūrėjimo, instagramo naršymo.  Ar tapti geru tėvu, motina savo vaikams, geru žmogumi, sutuoktiniu ar laiko švaistymo ekspertu.

Atsakymą žinai. Tuomet ko lauki? Pasirink tai, kas tau svarbu ir siek to kas padarys tave laimingu. Tapk savo „tobuluoju aš“. Nelauk. Pradėk dabar.

Nėra sunkesnio darbo, nei menas kaip išmokti gerai gyventi.

Pasirink ko sieksi ir kuo tapsi. Laimingu žmogumi ar TV spoksojimo čempionu.

Prisimink žmones, kurie paskutinę dieną buvo darbe, prieš išeidami į pensiją. Savo darbe galbūt jie pasiekė didelių aukštumų, bet kitą dieną, po išėjimo į pensiją apie juos visi užmiršo. Ir nesvarbu, kiek pastangų kainavo karjera,  niekas, niekada neprisimins išėjusių į pensiją. Nepakeičiamų pilnos kapinės.

Todėl, kol gali, pasirink kas tau iš tiesu svarbu. Ir skirk visą dėmesį šiam svarbiam tikslui pasiekti. Tai tavo galioje.

Meilė sau

meilė sau

Dabar itin daug kalbama apie meilę sau. Meilė sau tampa svarbiausiu mūsų gyvenimo tikslu. Kaip save pamilti, kaip susitaikyti su savimi, kaip pakelti savo saviverte, kaip puoselėti save ir savo jausmus.  Tačiau stoikai labai atsargiai vertino žavėjimąsi savimi. Jie manė, kad mes per daug pervertiname save. Meilė sau, dažnai užmerkia akis prieš savo paties trūkumus. Todėl tampame pažeidžiami. Pasaulį pradedame vertinti iškreiptai. Nuo perdėtos, tiesą iškreipiančios meilės sau galima apsisaugoti pripažinus savo paties trūkumus.  Seneka savo darbuose daug dėmesio skiria perdėtos meilės sau problemai.

„Tebūnie tau aišku, kad savybės, dėl kurių mes juokiamės iš jos, būdingos mums visiems: niekas neprisipažįsta esąs šykštus ar godus. Aklieji nors vedlio šaukiasi, o mes be vedlio klaidžiojame ir sakome: „Aš nesu garbėtroška, bet kitaip Romoje neįmanoma gyventi. Aš ne švaistūnas, bet miestas mėgsta pinigą. Ne mano yda, kad esu ūmus ir kad nepasirinkau teisingos gyvensenos: kalta jaunystė.“ Kodėl apgaudinėjame patys save? Mūsų blogis – ne išorėje, jos – mumyse, mūsų širdyse glūdi ir sunku pasveikti, nes nesijaučiame sergą. <…> Dabar dar neieškome gydytojo, nors jam būtų mažiau vargo, jei imtųsi dar neįsisenėjusios ydos, jei trapios, neaptašytos sielos sektų paskui tiesos rodytoją.“

Seneka „Laiškai Lucilijui“ 50.3

Pasaulis neprivalo mūsų mylėti

Per didelė meilė sau daro mus pažeidžiamus ir silpnus. Be saiko save mylėdami, nuoširdžiai tikime, kad ir pasaulis privalo mus mylėti. Todėl, net ir menkiausias „ne – meilės“ veiksmas prieš mus, sužeidžia ir įskaudina. Mes šventai tikime, kad pasaulis PRIVALO mus besąlygiškai mylėti. Kai taip neatsitinka, mes patiriame šoką ir kenčiame.

„O, kodėl, – klausia jis, – mus veikia priešų skriaudos?“ Todėl, kad jų nelaukėme arba bent ne tokių. Taip išeina. Dėl per didelės mūsų savimeilės: manome, kad net priešai privalo mūsų neužgauti. Kiekvienas turi karaliaus širdį, galvoja, kad tik jam viskas leista, o prieš jį – nieko. Taigi piktus mus daro arba išdidumas, arba aplinkybių nesuvokimas.“

Seneka. „Apie pyktį. 2.31.3“

Meilė sau daro pažeidžiamus manipuliacijai

Mes norime būti mylimi. Tikimės, kad aplinkiniai irgi lygiai taip pat gerai vertina mus. Mes laukiame aplinkinių įrodymų, kad esame mylime. Trokštame aplinkinių pripažinimo ir galime padaryti, bet ką kad tik jo sulauktume.

„Ypač kliudo tai, kad per greitai pradedame gerėtis savimi. Radę tokių kurie vadina mus dorais, protingais, tyrais žmonėmis, tuojau pat jiems pritariame. Nesitenkiname saikingais pagyrimais, o lyg privalomą dalyką priimame visa, kad ir ką mums priskiria begėdiškas padlaižiavimas. Linkčiojame galvas tvirtinantiems, jog mes geriausi ir išmintingiausi, nors žinome, kad jie dažnai daug ką pameluoja. Esame tokie atlaidūs sau, kad norime būti giriami net už tai, kam prieštarauja visi mūsų poelgiai. Kankintojas noriai klausosi apie savo švelnumą, plėšikas – dosnumą, o girtuoklis ir paleistuvis – apie santūrumą. Vadinasi, mes nenorime pasitaisyti todėl, kad tikime esą patys geriausi. “

Seneka. „Laiškai Lucilijui.  59.11“

Perdėta meilė sau yra didžiausias tobulėjimo priešas

Kodėl sunku pripažinti savo ydas?

„Kodėl niekas nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jose tebeskęsta. Sapną papasakos tik prabudęs žmogus, o ydas pripažins tik sveikstantis. Tad pabuskime, idant galėtume pasmerkti savo paklydimus! Tik filosofija mus pažadins, tik ji išblaškys sunkų sapną. Jai visas atsiduoki. Tu jos vertas, o ji verta tavęs, pulkite vienas kitam į glėbį.“

Seneka „Laiškai Lucilijui 53.8“

Į save žiūrime, kaip įsimylėjėliai žvelgia į vienas kitą. Pervertiname savo privalumus ir esame akli savo trūkumams. Kaip tiek įsimylėjėliai aistros apimti matome tik save ir savo poreikius.

Per didelė meilė sau daro mus pažeidžiamus kritikai

Paskendę svajose apie savo tobulumą ir beribį žavesį, tampam itin pažeidžiame net ir menkiausiai kritikai. Dėl to dažnai kaltiname kitus, kad mūsų nesupranta, mūsų nevertina, mūsų nemyli. Bet, koks kitų suabejojimas mūsų tobulumu, mus žeidžia. Negalime priimti kitokios realybės apie save. Mes negalime sau garsiai pripažinti savo trūkumų, bet juos labai gerai matome kituose.

„Kai tave piktina kieno nors blogas poelgis, pasižiūrėk į save ir pagalvok, ar tu pats panašiai nesielgei, – pavyzdžiui, laikydamas gėriu pinigus, malonumus, šlovę ir panašius dalykus. Tada greitai pamirši savo pasipiktinimą, nes suprasi, jog kažkas jį privertė taip pasielgti. Kas jam beliko daryti? Jei gali, pašalink priežastis, verčiančias jį taip elgtis.“

Markas Aurelijus „Sau pačiam. 10.31“

Per didelė meilė sau, ugdo gebėjimą nematyti savo, bet iš karto įžvelgti kitų

Mes visada kituose geriausiai pamatome savo pačių ydas. Geriausias vaistas nuo tokios ligos yra atlaidumas kitam. Taip patys tobulėjame, mažiau jaudinamės ir aplink kuriame gėrį, o ne beprasmę įtampą.

„Visi esame neprotingi ir neįžvalgūs, visi neryžtingi, verksniai, pasipūtėliai. <…> Kiekvienas savyje ras tai, ką prikiša kitam. Kam priekaištauji, kad anas išblyškęs, o tas sulysęs? Visi sergame. Būkime mielesni vieni kitiems, nes blogi gyvename tarp blogų. Vienas dalykas gali mus nuraminti – susitarimas dėl abipusio atlaidumo.“

Seneka „Apie pyktį. 3.26.4“

Jeigu sugebėtume įžvelgti savo trūkumus, taip kaip gerai juos matome kituose taptume tobuliausiais žmonėmis žemėje. Kiekvieną dieną kritikuojame aplinkinius ir piktinamės jų trūkumais, charakteriu, poelgiais. Bet visiškai nesusimąstome, kad patys niekuo jiems „nenusileidžiame“ ir tai ką taip akivaizdžiai matome kituose, savyje turime dar geriau.

Kaip mes nejaučiame savo svorio, taip pat nejaučiame savo trūkumų. Bet, mes iš karto pajuntame kito svorį, taip pat ir kito ydas. Todėl žvelgdami į kitus, mes galime stebėti savo iš šono. Kituose matyti savo trūkumus, tai ko patys negalime pajausti.

 

Atsisakyk visko kas nesvarbu

Atsisakyk visko kas nesvarbu

Taip dažnai savęs klausi „Kodėl tiek mažai laiko?“, bet taip retai klausi „O, ko galiu atsisakyti? Kas šią akimirka yra nereikalinga?“. Atsisakyk visko kas nesvarbu, beprasmiška, menkos vertės. Kiek laiko sutaupytum atsisakęs naršymo internete? Kiek laiko sutaupytum atsisakęs televizijos?

Neklaus savęs kur laikas, klausk savęs ko gali atsisakyti. Kas iš tiesu yra svarbu? Susitelk į tai. Pagalvok apie rezultatą. Ką pasieksi? Ką gausi? Ar priartėsi prie savo „tobulojo aš“. Ar tai padės tobulėti? Jei ne – kam tau to reikia?

Jeigu sieki ramybės, daryk mažiau, bet svarbių dalykų. Iškarto pastebėsi kiek laiko atsirado.

Koks svarbiausias tavo gyvenimo tikslas?

Paklaus savęs, koks svarbiausias dalykas tavo gyvenime. Kai rasi atsakymą, visas pastangas ir veiksmus nukreipk į šį tikslą. Pašalink viską kas trukdo ar yra nesvarbu. Taip gausi marias laiko. Laiko tikrai svarbiems dalykams. Ir tu galėsi skirti šias, naujai gautas valandas tik tam kas iš tiesu svarbu, kas keičia tavo gyvenimą.

Prisimink. Tau trūksta ne laiko. Tau trūksta to kas svarbiausia tavo gyvenime. Negali turėti visko. Pasirink kas svarbu. Susitelk į tai ir laiko turėsi į valias. Netiki? Pabandyk.

Vakarinis stoikų ritualas. Peržvelk savo dieną.

Vakarinis stoikų ritualas. Peržvelk savo dieną.

Vakare peržvelk savo dieną:

  • Ką padarei?
  • Ką padarei gerai?
  • Kas nepavyko?
  • Ką gali patobulinti?

Vakarinis stoikų ritualas

Vakaro ritualą paversk įpročių. Kas vakarą peržvelk savo dieną. Pastebėk savo dieną. Įvertink ją. Dar kartą išgyvenk ją. Nepraleisk savo dienos. Sąmoningai ją įvertink.

Įvertink savo, šios dienos poelgius

  • Kokį blogą įprotį nugalėjai?
  • Kur tapai geresniu?

Kiti klausimai kuriuos verta užduoti sau dienos pabaigoje.

Gerai: Ką gerai dariau šiandien?
Geriau: Kur turiu pasitempti? Ką galiu padaryti geriau?
Geriausia: Ką turiu padaryti, jei noriu tapti geriausiu „aš“?

Kasdienė elgesio apžvalga yra svarbiausia stoikų praktikos dalis. Kiekvieną dieną trumpai peržvelgdamas ir įvertindamas dienos įvykius, savo poelgius, gerus ir nelabai gerus, tu būsi dėmesyje. Žinodamas kur jau padarei pažangą, matysi kur užstrigai, gali įvertinti kur turi sutelkti didžiausią dėmesį. Keletą minučių kasdien pavers tave tikru filosofu. Nes be tokios praktikos, tu tik pasyviai reaguoji į aplinkos įvykius. Nežinodamas kur judi, kur tavo stiprybės, kur silpnosios vietos,  tu negali padaryti jokios pažangos.

Dėmesys ir paguoda sau. Būk dėmesingas ir visada ieškok paguodos savyje, kai nesiseka. Ne gailestis, bet paguoda. Įvertink savo pažangą. Prisimink, kad pokytis ir pažanga nėra lengvas dalykas. Kai nesiseka, paguosk save, primindamas, kad jau daug pasiekei. Jau esi tobulėjimo kelyje ir dabar iškilusios kliūtis tėra proceso dalis. Tai normalu. Nėra gerai, bet kitaip nebūna. Be sunkumų, nebus ką įveikti, kaip patirsi pergalę, kaip eidamas lyguma pasieksi aukštumas? Kliūtis yra ženklas, kad viską darai gerai. Nesustok.

Leisk sau patirti tai, ko labiausiai bijai

Leisk sau patirti tai, ko labiausiai bijai

Kaip smagu įsivaizduoti baisius ateities scenarijus. Smagu jų bijoti, gąsdinti jais save. Tačiau tikrasis iššūkis – pabandyti realiai išgyventi nemalonius įvykius. Savanoriškai patirti nepatogias, baisias, nemalonias būsenas.

Kam tau reikia patekti į nepatogią aplinką?

Didžiausią skausmą patiri ne gyvenime, ne realybėje, bet savo mintyse. Tu visą laiką bijai to kas atsitiks, bet kai tai atsitinka, pakankamai lengvai su viskuo susitvarkai.

Dirbtinio diskomforto praktika padės išsivaduoti iš nuolatinės baimės „O, jeigu tai atsitiks?“. Praktikos tikslas – tegu tai atsitinka, o tuomet pasižiūrėsiu, kaip viskas atrodo tikrovėje. Realiai patirsiu tai ko bijau.

Visi išgyvena nerimą. O, kas yra nerimas? Tai blogų pasekmių baimė. Man nutiks kažkas baisaus, todėl aš labai bijau.

Visi bijome prarasti pinigus, būti skurdžiais, neturėti finansinio saugumo. Paniškai bijome prarasti savo padėti. Bijome blogai pasirodyti kitų akyse. Bijome silpnumo, bejėgiškumo. Bijome „iškristi“ iš bendro konteksto. Todėl šios stoikų praktikos bus naudingos nerimo valdymui, nes dirbtinai leis atsidurti ten, kur atsidurtum praradęs pinigus, padėti, socialinį statusą.

Leisk sau patirti tai, ko labiausiai bijai

  • Laikinas skurdas. Kelias dienas nevalgyk, arba valgyk labai mažai. Gerk tik vandenį. Valgyk tik pigiausią maistą. Apsirenk senais drabužiais. Žiemą renkis vėsiau, vasarą karščiau. Patirk dirbtinį skurdą, kurio taip paniškai bijai praradus pinigus.
  • Specialiai atsidurk nepatogioje, baugioje padėtyje. Tu paniškai bijai žodžių „O, ką pagalvos kiti“, „O, kaip aš atrodysiu“. Ši praktika padės atsidurti ten kur bijai patekti. Daryk tai ko labiausiai bijai, o tuomet pasižiūrėk kas bus su tavimi. Kiekvienas turi savo didžiausią nepatogią baimę. Dirbtinai atsidurk ten. Iš anksto žinok, kad nepasiseks.

Praktikos tikslas dirbtinoje, bet saugiai kontroliuojamoje aplinkoje stebėti savo reakcijas. Tai, saugi treniruotė. Pats eini kur labiausia bijai, gali pabėgti, gali bet kada nutraukti praktiką. Vietoje pasyvaus mąstymo, išbandyk veiksmą. Tau nepavyks. Bet, toks tavo tikslas.

  • Venk malonumo. Tu paniškai bijai skausmo, nepatogumo. Iš paskutiniųjų stengiesi siekti kuo daugiau malonumo, net jeigu jis tau kenkia, stabdo tave, apriboja tave. Įveikus diskomforto baimę, įgysi daug didesnes pasirinkimo galimybes.

Kaip vengti malonumo? Prieš tavo akis gundantis šokoladinio pyrago gabalas. Jis tavo, tu jau jauti jo skonį, jau mėgaujiesi kiekvienu nuostabaus šokolado kąsniu. Sustok. Palik tobulą šokolado pyragą likimo valiai. Iškeisk jį į …. ką nors neskanaus, bet sveiko. Atrodo juokingai paprasta, bet pats puikiai žinai, kaip tai sunku. Nori pasinerti į naršymą mobiliame telefone. Pabandyk atrasti vidinių jėgų to nedaryti. Ko gero, tai didžiausias šių laikų iššūkis.

Šios praktikos tikslas pradėti nuo mažų, kasdienių ir įprastų malonumų atsisakymo. Taip žengi pirmą, nedidelį, bet svarbų žingsnį link valios ugdymo.

Kokia šios praktikos nauda? Nerimo suvaldymas, drąsos ir valios stiprinimas

 Šių praktikų tikslas yra ne savęs kankinimas, bet laikinas įprastų ir malonių dalykų atsisakymas. Taip išmoksti labiau vertinti tai ką turi. Kita šių praktikų nauda yra nerimo valdymas. Didžiausia nerimo problema, kad viskas vyksta tavo galvoje, bet ne realybėje. Realiai atsidūręs, net ir dirbtinai susikurtoje situacijoje, gauni proga saugiai patirti tai ko labiausiai bijai.

Ir didžiausia nauda – valios ugdymas. Viskas prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio mažų, bet svarbių užduočių. Atsisakai mažų malonumų, bet taip išmoksti suvaldyti savo įpročius. O, įveikus mažas savo silpnybes, tik laiko klausimas, kad užsimanysi išbandyti ir didesnius iššūkius. Juk patirties jau turi.

Tu nieko neturi. Viską tik laikinai pasiskolinai.

Tu nieko neturi. Viską tik laikinai pasiskolinai.

Gyvenimas tave užliūliavo ir suteikė iliuziją, neva tu „turi“. Pinigus, namus, automobilius, padėti, prestižą. Bet, namas gali sudegti, automobilį pavogti, prestižą ir padėti gali prarasti akimirksniu, pinigus iššvaistyti.

Įsivaizduok, kaip tau reikėtų išaiškinti antikos žmogui, kad tu turi pinigų, rodydamas jam plastikinę banko kortelę. Kaip išaiškintum sąvoką „turiu“ pinigus. Į prašymą parodyti juos, ką atsakytum. Jie yra, bet kur. Ar galima juos paliesti? Kur yra tavo pinigai, ar tu juos iš tiesu „turi“?

Tu nieko neturi. Tai ką tu turi vadinasi „turėjimo iliuzija“.

Juk nieko, ką turi, su savimi pasiimti negalėsi. Savo mirties akimirka būsi toks pats bejėgis, nuogas ir nieko neturintis, kaip tą akimirką kai gimei. Lygiai toks pats, tik senesnis ir ne toks gražus.

Tu nieko neturi, tik laikinai pasiskolinai. Atėjai tuščiomis ir išeisi tuščiomis. Ką su savimi pasiimsi mirties akimirka? Nieko. Todėl mintis, kad nieko neturi, bet tik laikinai pasiskolinai yra teisinga, nors ir nelabai maloni.

Viskas ką turi yra laikinai tau paskolinta, tau iškeliavus iš šio pasaulio, kiti tavo daiktus tik laikinai priglaus, tik trumpam pasiskolins.

Laikini ne tik daiktai, bet ir žmonės

Laikinai „turi“ ne tik daiktus, pinigus, valdžią, bet ir žmones. Tu „neturi“ draugų, vaikų, žmonos, šeimos. Jie, kaip ir tie daiktai yra tavo gyvenime laikinai mums „paskolinti“, o tiksliau jie tik laikinai šalia mūsų. Vaikai užaugs ir paliks gimtuosius namus, vyras, žmona gali susirasti kitus partnerius, draugai nutols. Nieko „neturi“, tik laikinam „gavai“ juos savo gyvenime. Jie tik laikinai šalia tavęs. Ir būk budrus, nes tau paskolinęs tuos dalykus, savininkas vieną dieną, anksčiau laiko, gali juos paprašyti sugrąžinti.

Vertink ką turi, bet neįsikabink, nes..

Tu atėjai tuščiomis, tu ir išeisi tuščiomis.

Pasiruošk blogiausiam

Pasiruošk blogiausiam

Kaip tikras stoikas, tikėkis geriausio, bet pasiruošk blogiausiam. Užduok sau paprastus klausimus:

  • Kas gali nutikti blogiausio?
  • Kokios kliūtis gali iškilti?
  • Kur susidursiu su didžiausiais sunkumais?

Pasiruošk blogiausiam, nes gali svajoti kiek nori – nesėkmė vis tiek ateis nekviesta.

Nesėkmė bus. Ji anksčiau ar vėlia, bet neišvengiama. Tragedija įvyks. Ir ji atkakli, nuolat pasiruošusi ir nekantriai laukia susitikimo su tavimi. Nelaimė įkyri ir nuolat nori atsidurti tavo kelyje.

Yra žiauriai nemalonių dalykų, bet jie neišvengiami. O, tu linkęs apie tai negalvoti. Visą savo dėmesį skiri tik malonioms mintims ir gražioms svajonėms. Tačiau gyvenimas mėgsta juodą humorą.

Ir nesvarbu, kiek daug pastangų įdėsi į svajas apie šiltą pasibuvimą prie jūros, tave vis tiek užklups ledinis šaltis, vidurį liepos.

Tu jau turi viską ko reikia. Pasinaudok tuo.

Nesvarbu, kaip stipriai keiksi lietuvišką orą ir tikėsiesi šiltų orų. Ateis ruduo, šlapias, šaltas, pilkas. Ir nesvarbu kokiose tropiniuose klimato juostose gyvena tavo svajonės. Realybė šalta ir darganota. Bus sunku, bus niūru, bus drėgna. Bet tu žinai tai ir tam ruošiesi. Todėl ir išgyveni ten, kur šilto klimato gyventojai kankinamai lėtai žūsta. O, tau tik nuotaika subjuro.

Su gyvenimu yra taip pat. Tik gyvenime save nuolat apgaudinėji gražiomis svajomis ir nesiruoši blogiausiam. Todėl kenti susidūręs su realybe.

Realybė žiauri, šalta, niūri, vėjuota. Svajonėse tikėjaisi tropikų ir palmių. O, realybė – stovi su šortais, sausio vidurį, lauke -8, šlapdriba,  žvarbus vėjas  smelkiasi „kedendamas“ kaulus. O, tu planavai +25 be lietaus.

Todėl su orais Lietuvoje nejuokauji. Todėl ruošiesi blogiausiam.

Tu tai žinai, tu gyveni Lietuvoje. Čia išlieka tik stiprūs. Nuo realybės neatšokę. Įgūdžius turi, tu išlikai, tereikia juos pritaikyti ir kitose gyvenimo srityse.

Tikėkis geriausio, bet pasiruošk blogiausiam.

 

Pripažink savo laikinumą

Pripažink savo laikinumą

Tu šventai tiki savo nemirtingumu. Kitiems tai nutinka, tau niekada taip nebus. Niekas, niekada nepasibaigs. Viskas tęsis labai ilgai. Ko gero tai didžiausias ir maloniausias melas kurį sau kartoji ir kuriuo taip šventai tiki. Todėl pripažink savo laikinumą.

Tačiau tu nežinai, kada sustos tavo širdis. Ne tau tai spręsti. Tu gali tik nuspręsti, kaip nori gyventi šią akimirka. Nedaugiau. Todėl, pripažink savo laikinumą.

Dėl to stoikai pataria kiekvieną dieną gyventi, kaip paskutinę.

Pripažink savo laikinumą

Romos imperatorius Markas Aurelijus nuolat primindavo sau, kad jei tai paskutinė gyvenimo diena, nereiškia kad gali gyventi, bet kaip. Šėlti ar kitaip kraustytis iš proto. Priešingai, toks požiūris skatina sau priminti, kad gyvenimas laikinas. Kaip ta valanda, kuri ateina, bet neišvengiamai ir praeina. Priminimas sau apie gyvenimo laikinumą suteikia progą išskirti svarbiausiu dalykus. Kas iš tiesu svarbu, o kas tik trukdis, nevertas dėmesio.

Kaip gyvenimo laikinumo suvokimas padeda labiau pamėgti gyvenimą?

Priminimas apie gyvenimo trumpumą, nepakeis tavo veiksmų, bet pakeis tavo vidinę būseną atliekant kasdienius veiksmus. Mirtingumo suvokimas leidžia giliau pasinerti į kiekvieną veiklą. Laikinumas neišgąsdina, laikinumas suteikia laisvę. Laikinumo suvokimas leidžia atsisakyti beprasmiškų pasirinkimų ir susikaupti ties tikrai jums svarbiais dalykais.

Laikinumo suvokimas moko vertinti didžiausią prabangą kurią turime, bet kurios niekada nevertiname – kvėpuoti, matyti, jausti, patirti. Prabangą jausti ir mėgautis paprasta būties dovana. 

Todėl pažvelk tiesai į akis ir pripažink savo laikinumą.

Pradėk veikti, bet suvok, kad ne viskas nuo tavęs priklauso ir tau gali nepavykti

Pradėk siekti užsibrėžti tikslo, bet įvertink, kad klaida ir nesėkmė yra galima. Ruoškis kliūtims ir netikėtumams, o ne tobulam scenarijui. Ruoškis kelionei link tikslo, žinodamas, kad laukia pavojai ir sunkumai:

  1. Padaryk viską geriausiai, kaip sugebi.
  2. Tuo pačiu metu žinok ir priimk faktą, kad ne viskas priklauso nuo tavo pastangų ir kontrolės.

Toks požiūris ugdo pasitikėjimą savimi, nes:

  1. Darai viską maksimaliai gerai, kad pasiektum savo tikslą.
  2. Tačiau žinai, kad rezultatas retai priklauso tik nuo tavo pastangų.
  3. Ruošiesi taip pat priimti ir sėkmę, ir nesėkme, nes žinai, kad abu scenarijai įmanomi. Nepriklausomai nuo tavo norų ir pastangų.
  4. Vienodai vertindamas ir sėkmę, ir nesėkme pasieki, vidinę būseną, graikų vadinama arete (gyvenimo pilnatvės būsena). Mokaisi išgyventi kiekvieną gyvenimo akimirką. Nepriklausomai nuo rezultato.

Susikaupk ties dalykais, kuriuos gali kontroliuoti, o visą kitą palik likimo valiai. Susitelk ties procesu, pratybomis, pastangomis, pasiruošimu. Ir būk pasiruošęs priimti ne tik pergalę, bet ir pralaimėjimą.

Atlik viską tobulai ir priimk tiesą, kad negali sukontroliuoti visko.

Toks požiūris išvaduoja nuo nerimo ir nesibaigiančio klausimo „o, jeigu nepavyks?“ Neabejok. Tau nepavyks. Tau neišeis. Būk pasiruošęs ir tokiam scenarijui. Ar žinai ką darysi, kaip reaguosi jeigu nepasiseks? Tai kam tuomet nerimauti dėl to ko negali sukontroliuoti ir kas nuo tave nepriklauso. Geriau tobulai atlik ką sugebi geriausio. O, visa kitą ne tavo valioje.

Prisimink, tavo laikas ribotas. Iššvaistysi, daugiau nenusipirksi.

Prisimink, tavo laikas ribotas. Iššvaistysi, daugiau nenusipriksi.

Nuolatinis kitimas yra mūsų pasaulio esmė. Svarbiausia ir sunkiausiai priimama tiesa. Viskas keičiasi. Seni, įprasti dalykai dingsta, nauji ateina. Prisimink, ką turi, mėgaukis tuo, bet neprisirišk. Mėgaukis, nes nežinia ar ilgai dar turėsi tokią galimybę. Neprisirišk, nes tai praeis, nesvarbu, kaip stipriai bandysi tai sulaikyti.

Priimdamas nuolatinį gyvenimo pokytį, mokaisi priimti ne tik malonius ir gerus, bet ir blogus, nervinančius, gąsdinančius dalykus. Nuolatinio gyvenimo tėkmės metafora, suteikia laisvę neprisirišti prie išorinių dalykų. Jie praeis.

Primindamas sau apie nuolat besikeičiantį pasaulį išmoksti nesureikšminti išorinių įvykių. Kodėl? Nes jie praeis. Sukrečiantys gyvenimo pokyčiai yra pakeliami žymiai lengviau, nes to tikėjaisi, visada tai žinojai, tam ruošeisi.

Prisimink, kaip žiūri į savo vaikystės bėdas? Po daugelio metų, taip pat žvelgsi ir į šiandienos bėdas.

Gyvenimas prabėgs. Tavo laikas baigsis. Mėgaukis gyvenimu. Mėgaukis ne tik gerais, bet vertink ir blogus dalykus savo gyvenime. Ateis laikas, kai būsi pasiruošęs paaukoti labai daug, kad atsidurtum ten kur dabar vadini blogai. Kodėl? Po daugelio metų, dabartinės tavo problemos atrodys juokingai.

Prisimink dramas, išgyventas vaikystėje. Po daugelio metų, taip pat atrodys ir tavo dabartinės bėdos. Todėl nesigraužk. Nekankink savęs apokaliptiniais gyvenimo scenarijais. Tu atsilaikysi, išspręsi savo bėdas. Jos praeis.

Nešvaistyk savo laiko. Nes naujo nenusipirksi.